Norvegų kalbos abėcėlė


Det norske alfabetet


Aa Bb Cc Dd Ee Ff Gg Hh Ii Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Qq Rr Ss Tt Uu Vv Ww Xx Yy Zz Ææ Øø Åå

 



Nemokama įvadinė norvegų kalbos pamoka


Bukmolas ir niunoškas (Bokmål og nynorsk)

 

Norvegijoje egzistuoja dvi oficialios norvegų kalbos rašytinės formos. Viena jų vadinama bokmål (tariama [ 'bu:kmo:l ]), kita – nynorsk (tarimas – [ 'ny:nošk ] ). Išmokus vieną iš šių variantų, galima palyginti nesunkiai suprasti ir kitą. Vis dėlto tarp šių variantų esama nemažai gramatikos, leksikos skirtumų. Kadangi bukmolas (bokmål) yra nepalyginamai populiaresnis negu niunoškas (nynorsk), paprastai užsienio kalbų kursuose būtent šis variantas ir dėstomas, rengiami jo žodynai, vadovėliai, kitos mokymo priemonės. Natūralu, kad bukmolas dėstomas ir Norvegu24.lt. Pristatome jums bukmolo variantą.


Tarimas (Uttale)


Kirtis (Trykk)


Norvegiškos kilmės žodžiuose dažniausiai kirčiuojamas pirmasis skiemuo. Svetimos kilmės žodžiuose kirčiuojamas gali būti tas skiemuo, kuris kirčiuojamas kalboje, iš kurios žodis paskolintas. Pavyzdžiui, iš prancūzų kalbos atėjusiuose žodžiuose neretai kirčiuojamas paskutinis skiemuo. Užrašant tarimą transkripcijoje kirčio vieta pažymėta apostrofu prieš kirčiuotą skiemenį. Pavyzdžiui, toks užrašymas:

  September [ səp'tembər ] (rugsėjis) reiškia, jog šiame žodyje kirčiuotas antrasis skiemuo (-tem-).

 


Balsiai (Vokaler)

 

Norvegų kalboje balsiai gali būti arba ilgi, arba trumpi. Nekirčiuoti balsiai visada yra trumpi. Kirčiuoti balsiai dažniausiai būna ilgi tada, kai po jų eina ne daugiau kaip vienas priebalsis, o trumpi – kai po jų eina du ar daugiau priebalsių (vienodų arba skirtingų).

Pavyzdžiui, žodžiuose ta ir tak balsis a bus tariamas ilgai, nes po jo eina ne daugiau kaip vienas priebalsis, o žodžiuose takk ir tante a bus trumpas, nes po jo eina du priebalsiai. Transkripcijoje balsių ilgumas žymimas dvitaškiu, o priebalsių – geminata (dvigubu priebalsiu), taigi šių žodžių tarimas užrašomas taip:

  ta [ ta: ] imti

  Tak [ ta:k ] stogas, lubos

  Takk [ takk ] ačiū

  Ei en tante [ 'tantə ] teta

 

Svarbu atminti, kad žodžio gale niekada nerašoma dviguba -mm, todėl tais atvejais kai po kirčiuoto balsio žodžio gale parašyta viena -m, reikia išmokti mintinai, ar balsis turi būti ilgas, ar trumpas. Pavyzdžiui, žodyje problem balsis e bus ilgas, t. y. tarsime [ pru'ble:m ], o žodyje program balsis a – jau trumpas, tariame [ pru'gramm ], tarytum būtų parašyta dviguba -mm.

Pasitaiko ir daugiau išimčių. Pavyzdžiui, tarnybinių žodžių (jungtukų, dalelyčių, taip pat įvardžių) balsis neretai tariamas trumpas, nors po jo parašytas tik vienas priebalsis, – mat tokie žodžiai, ištariant sakinį ar frazę, dažniausiai nekirčiuojami – pavyzdžiui:

  Han [ hann ] jis

  Hun [ hʉnn ] ji

  Men [ menn ] bet

  Hvis [ viss ] jeigu

 

"A" tariamas labai panašiai kaip ir lietuvių k. "a"

  Kari [ 'ka:ri ] Kari (mot. vardas)

  Anne [ 'annə ] Annė (mot. vardas)

 

"E" kirčiuotoje pozicijoje dažniausiai tariama panašiai kaip lietuvių k. "ė" ar "ie":

  Lese [ 'le:sə ] skaityti

  Reparere [ rəpa're:rə ] taisyti

  PC [ 'pe:sə ] asmeninis kompiuteris

  TV [ 'te:və ] televizija

 

Kartais prieš raidę "r" tarsime panašiai kaip lietuvišką "e (ia)", tik dar atviriau, ir transkripcijoje žymėsime [ æ ]:

  Er [ æ:r ] yra

  Her [ hæ:r ] čia

  der [ dæ:r ] ten

  Bergen [ 'bærgən ] Bergenas (antrasis pagal dydį Norvegijos miestas)

  Verre [ 'værrə ] blogiau

 

Nekirčiuotas "e" tariamas kaip redukuotas garsas [ ə ].

 

"I" tariama visai taip, kaip ir lietuviškas "i" arba "y" (žiūrint, ar ilgas, ar trumpas garsas):

  Fin [ fi:n ] puikus

  Finn [ finn ] rask(ite)

 

"O" kartais tariama kaip [ u ], kartais – kaip [ o ]

  Sol [ su:l ] saulė

  Bok [ bu:k ] knyga

  Sko [ sku: ] batas

  Skole [ 'sku:lə ] mokykla

  Ost [ ust ] sūris

  Rom [ rumm ] kambarys

 

  Sove [ 'so:və ] miegoti

  Klokke [ 'klokkə ] laikrodis

  Komme [ 'kommə ] atvykti

 


"U" dažniausiai tariama supriešakėjusi, kiek uždaresnė nei lietuvių k. "iu "ar "iū" žodžiuose siųsti, liūtas, – panašiai kaip vokiečių k. "ü". Tokiais atvejais tarimą žymime perbraukta raide „"u" ― [ ʉ ]:

  Hus [ hʉ:s ] namas

  Hun [ hʉnn ] ji

  Agurk [ a'gʉrk ] agurkas

 

Tačiau kartais ši raidė tariama kaip paprasta lietuviška "u":

  Ung [ uŋŋ ] jaunas

  Tung [ tuŋŋ ] sunkus

  Dum [ dumm ] kvailas

 

"Y" tariama panašiai kaip "i", tik lūpas reikia labai atkišti į priekį; viršutinė lūpa riečiama į viršų, apatinė – į apačią (labializuotas "i"):

  Hybel [ 'hy:bəl ] (nuomojamas) kambarys

  Lys [ ly:s ] šviesus

  Lyst [ lyst ] noras

 

"æ" dažniausiai tariama atviriau negu lietuvių k. "e" (ar "ia"), panašiai kaip anglų [ æ ] žodyje bag [ bæ:g ]:

  Være [ 'væ:rə ] būti

  Lære [ 'læ:rə ] mokytis

 

Retais atvejais raidė "æ" gali būti tariama kaip [ e ], pvz.:

  Hæl [ he:l ] kulnas

  Væske [ 'veskə ] skystis

  Kjæledyr [ 'çe:lədy:r ] naminis gyvūnėlis, augintinis

 

"ø" tariama kaip vokiečių k. [ ö ], uždariau negu lietuvių k. "io" žodyje "žiogas":

  Gjøre [ 'jø:rə ] daryti

  Spørre [ 'spørrə ] klausti

 

"å" visada tariama kaip lietuvių k. [ o ]

  År [ o:r ] metai

  Mål [ mo:l ] tikslas, (sport.) vartai, įvartis

  Også [ 'osso ] taipogi

 


Nemokama įvadinė norvegų kalbos pamoka


Dvibalsiai (Diftonger)

 

Norvegų kalboje dažniausiai sutinkami šie dvibalsiai:

"Ai" tariama taip pat, kaip rašoma

  Mai [ mai ] gegužė

  Hai [ hai ] ryklys

 

"Ei", "eg" tariama [ æi ]

  Hei [ hæi ] labas

  Sei [ sæi ] Ledjūrio menkė

  Seile [ 'sæilə ] plaukti, buriuoti

  Regne [ 'ræinə ] lyti

  Tegne [ 'tæinə ] piešti, paišyti, braižyti

 

"Au" tariama [ æʉ ]

  Au [ æʉ ] ai, oi

  Sau [ sæʉ ] avis

 

"øy", "øg" , tariama [ øy ]

  Øy [ øy ] sala

  Høy [ høy ] áukštas

  Løgn [ løyn ] melas

  Døgn [ døyn ] para

 


Priebalsiai (Konsonanter)

 

"D" žodžių gale dažniausiai netariama:

  Bord [ bu:r ] stalas

  Kveld [ kvell ] vakaras

  Land [ lann ] šalis, kraštas, žemė

  Alltid [ 'allti ] visada

 

"D" netariame ir šiuose žodžiuose:

  Gjerde [ 'jæ:rə ] tvora

  Fjerde [ 'fjæ:rə ] ketvirtas

  Gjorde [ 'ju:rə ] darė, veikė (veiksmažodžio å gjøre― būtasis

Junginiai "ld" ir "nd" kartais tariami kaip [ ll ] ir [ nn ]

  Holde [ 'hollə ] laikyti

  Bonde [ 'bunnə ] ūkininkas

 

"G" būdvardžių, besibaigiančių priesaga "–ig" arba "–lig", gale netariama:

  Viktig [ 'vikti ] svarbus

  Vanskelig [ 'vanskəli ] sudėtingas

 

"Gj-", "hj-" Priebalsių junginius "gj" , bei "hj" tariame [ j ]

  Gjøre [ 'jø:rə ] daryti, veikti

  Gjedde [ 'jeddə ] lydeka

  Hjelpe [ 'jelpə ] pagelbėti

 

"G" prieš raides "i" , "y" ir prieš dvibalsį "ei" tariame [ j ]:

  Gi [ ji: ] duoti

  Begynne [ bə'jynnə ] pradėti

  Gyllen [ 'jyllən ] auksinis, auksaspalvis

  Gyldig [ 'jyldi ] galiojantis

  Geit [ jæit ] ožka

 

"Eg" kartais tariama [ æi ]:

  Jeg [ jæi ] aš

  Meg [ mæi ] mane, manęs, man, manimi

  Deg [ dæi ] tave, tavęs, tau, tavimi

  Seg [ sæi ] save, savęs, sau, savimi

  Regn [ ræin ] lietus

  Regne [ 'ræinə ] 1. lyti; 2. skaičiuoti; 3. laikyti, manyti

  Negl [ næil ] nagas

  Snegl [ snæil ] sraigė

 

"øg" kartais tariama [ øy ]:

  Døgn [ døyn ] para

  Løgn [ løyn ] melas

 

"H" prieš "v" žodžio pradžioje netariama:

  Hva? [ va: ] kas, ką (apie negyvus daiktus)

  Hvor? [ vurr ] kur

  Hvem? [ vemm ] kas, ką (apie žmones)

  Hvorfor? [ 'vurfor ] kodėl

  Hvis [ viss ] jeigu

  Hvilken [ 'vilkən ] kuris

  Hver [ væ:r ] kiekvienas

  Hval [ va:l ] banginis

 

Priebalsių junginius "kj", "tj" tariame kaip labai minkštą ch, pavyzdžiui, kaip žodelyje "chi chi chi" – arba kaip vokiečių kalbos žodyje "ich". Transkripcijoje šį garsą žymime simboliu [ ç ]:

  Kjole [ 'çu:lə ] suknelė

  Tjue [ 'çʉ:ə ] dvidešimt

  Kjære [ 'çæ:rə ] brangus, mielas

  Tjære [ 'çæ:rə ] derva, degutas

 


Taip pat tariame ir raidę "k" prieš "i", "y":

  Kilo [ 'çi:lu ] kilogramas

  Kino [ 'çi:nu ] kinas, kino teatras

  Kina [ 'çi:na ] Kinija

  Kinesisk [ çi'ne:sisk ] kiniškas

  Kyst [ çyst ] krantas

  Kysse [ 'çyssə ] bučiuoti

  Kylling [ 'çylliŋ ] viščiukas

 

"-lv" tariame [ ll ] šių žodžių gale:

  Halv [ hall ] pusė

  Tolv [ toll ] dvylika

  Selv [ sell ] pats

  Sølv [ søll ] sidabras

 

"Rs", "sj", "skj" šiuos junginius tariame [ š ]:

  Norsk [ nošk ] norvegiškas

  Sjelden [ 'šeldən ] retas

  Skjære [ 'šæ:rə ] pjaustyti, raikyti

 

Taip pat tarsime ir "sk" prieš balses "i" bei "y" ir prieš dvibalsį "øy":

  Ski [ ši:] slidės

  Skive [ 'ši:və ] riekė, gabalas

  Sky [ šy: ] debesis

  Skyte [ 'šy:tə ] šauti

  Skyve [ 'šy:və ] stumti

  Skøyter [ 'šøytər ] pačiūžos

 

"T" dviem atvejais netariama žodžio gale: žodyje "det" (tai) bei niekatrosios giminės daiktavardžių vienaskaitos žymimojoje formoje:

  Det [ de: ] tai

  Bordet [ 'bu:rə ] stalas

  Huset [ 'hʉ:sə ] namas

  Beinet [ 'bæinə ] koja, kaulas

 


Retrofleksiniai priebalsiai (Retroflekse konsonanter)

 

Junginiuose "rd", "rl", "rn" ir "rt" priebalsis "r" netariamas, o tariant antrąjį priebalsį (d, l, n ar t) liežuvis užriečiamas atgal (iš čia ir pavadinimas: retro – atgal, fleksija – lenkimas), kad liežuvio galiukas liestų ne dantis, o gomurį. Transkripcijoje retrofleksiniai priebalsiai žymimi tašku po raide:

  Ferdig [ 'fæḍḍi / 'fæ:ḍi ] užbaigtas, pasirengęs

  Farlig [ 'fa:ḷi ] pavojingas

  Barn [ ba:ṇ ] vaikas

  Fort [ fuṭṭ ] greitai

 

Išimtis: "-rd" žodžių gale tariama ne kaip retrofleksinis "ḍ", o tik "-r" (galioja kita taisyklė – kad "-d" žodžių gale netariama):

  Ord [ u:r ] žodis

  Bord [ bu:r ] stalas

  Jord [ ju:r ] žemė

  Fjord [ fju:r ] fiordas

 


Nemokama įvadinė norvegų kalbos pamoka