Norvegijoje egzistuoja dvi oficialios norvegų kalbos rašytinės formos. Viena jų vadinama bokmål (tariama [ 'bu:kmo:l ]), kita – nynorsk (tarimas – [ 'ny:nošk ] ). Išmokus vieną iš šių variantų, galima palyginti nesunkiai suprasti ir kitą. Vis dėlto tarp šių variantų esama nemažai gramatikos, leksikos skirtumų. Kadangi bukmolas (bokmål) yra nepalyginamai populiaresnis negu niunoškas (nynorsk), paprastai užsienio kalbų kursuose būtent šis variantas ir dėstomas, rengiami jo žodynai, vadovėliai, kitos mokymo priemonės. Natūralu, kad bukmolas dėstomas ir Norvegu24.lt. Pristatome jums bukmolo variantą.
Norvegiškos kilmės žodžiuose dažniausiai kirčiuojamas pirmasis skiemuo. Svetimos kilmės žodžiuose kirčiuojamas gali būti tas skiemuo, kuris kirčiuojamas kalboje, iš kurios žodis paskolintas. Pavyzdžiui, iš prancūzų kalbos atėjusiuose žodžiuose neretai kirčiuojamas paskutinis skiemuo. Užrašant tarimą transkripcijoje kirčio vieta pažymėta apostrofu prieš kirčiuotą skiemenį. Pavyzdžiui, toks užrašymas:
September [ səp'tembər ] (rugsėjis) reiškia, jog šiame žodyje kirčiuotas antrasis skiemuo (-tem-).
Norvegų kalboje balsiai gali būti arba ilgi, arba trumpi. Nekirčiuoti balsiai visada yra trumpi. Kirčiuoti balsiai dažniausiai būna ilgi tada, kai po jų eina ne daugiau kaip vienas priebalsis, o trumpi – kai po jų eina du ar daugiau priebalsių (vienodų arba skirtingų).
Pavyzdžiui, žodžiuose ta ir tak balsis a bus tariamas ilgai, nes po jo eina ne daugiau kaip vienas priebalsis, o žodžiuose takk ir tante a bus trumpas, nes po jo eina du priebalsiai. Transkripcijoje balsių ilgumas žymimas dvitaškiu, o priebalsių – geminata (dvigubu priebalsiu), taigi šių žodžių tarimas užrašomas taip:
ta [ ta: ] imti
Tak [ ta:k ] stogas, lubos
Takk [ takk ] ačiū
Ei en tante [ 'tantə ] teta
Svarbu atminti, kad žodžio gale niekada nerašoma dviguba -mm, todėl tais atvejais kai po kirčiuoto balsio žodžio gale parašyta viena -m, reikia išmokti mintinai, ar balsis turi būti ilgas, ar trumpas. Pavyzdžiui, žodyje problem balsis e bus ilgas, t. y. tarsime [ pru'ble:m ], o žodyje program balsis a – jau trumpas, tariame [ pru'gramm ], tarytum būtų parašyta dviguba -mm.
Pasitaiko ir daugiau išimčių. Pavyzdžiui, tarnybinių žodžių (jungtukų, dalelyčių, taip pat įvardžių) balsis neretai tariamas trumpas, nors po jo parašytas tik vienas priebalsis, – mat tokie žodžiai, ištariant sakinį ar frazę, dažniausiai nekirčiuojami – pavyzdžiui:
Han [ hann ] jis
Hun [ hʉnn ] ji
Men [ menn ] bet
Hvis [ viss ] jeigu
"A" tariamas labai panašiai kaip ir lietuvių k. "a"
Kari [ 'ka:ri ] Kari (mot. vardas)
Anne [ 'annə ] Annė (mot. vardas)
"E" kirčiuotoje pozicijoje dažniausiai tariama panašiai kaip lietuvių k. "ė" ar "ie":
Lese [ 'le:sə ] skaityti
Reparere [ rəpa're:rə ] taisyti
PC [ 'pe:sə ] asmeninis kompiuteris
TV [ 'te:və ] televizija
Kartais prieš raidę "r" tarsime panašiai kaip lietuvišką "e (ia)", tik dar atviriau, ir transkripcijoje žymėsime [ æ ]:
Er [ æ:r ] yra
Her [ hæ:r ] čia
der [ dæ:r ] ten
Bergen [ 'bærgən ] Bergenas (antrasis pagal dydį Norvegijos miestas)
Verre [ 'værrə ] blogiau
Nekirčiuotas "e" tariamas kaip redukuotas garsas [ ə ].
"I" tariama visai taip, kaip ir lietuviškas "i" arba "y" (žiūrint, ar ilgas, ar trumpas garsas):
Fin [ fi:n ] puikus
Finn [ finn ] rask(ite)
"O" kartais tariama kaip [ u ], kartais – kaip [ o ]
Sol [ su:l ] saulė
Bok [ bu:k ] knyga
Sko [ sku: ] batas
Skole [ 'sku:lə ] mokykla
Ost [ ust ] sūris
Rom [ rumm ] kambarys
Sove [ 'so:və ] miegoti
Klokke [ 'klokkə ] laikrodis
Komme [ 'kommə ] atvykti
"U" dažniausiai tariama supriešakėjusi, kiek uždaresnė nei lietuvių k. "iu "ar "iū" žodžiuose siųsti, liūtas, – panašiai kaip vokiečių k. "ü". Tokiais atvejais tarimą žymime perbraukta raide „"u" ― [ ʉ ]:
Hus [ hʉ:s ] namas
Hun [ hʉnn ] ji
Agurk [ a'gʉrk ] agurkas
Tačiau kartais ši raidė tariama kaip paprasta lietuviška "u":
Ung [ uŋŋ ] jaunas
Tung [ tuŋŋ ] sunkus
Dum [ dumm ] kvailas
"Y" tariama panašiai kaip "i", tik lūpas reikia labai atkišti į priekį; viršutinė lūpa riečiama į viršų, apatinė – į apačią (labializuotas "i"):
Hybel [ 'hy:bəl ] (nuomojamas) kambarys
Lys [ ly:s ] šviesus
Lyst [ lyst ] noras
"æ" dažniausiai tariama atviriau negu lietuvių k. "e" (ar "ia"), panašiai kaip anglų [ æ ] žodyje bag [ bæ:g ]:
Være [ 'væ:rə ] būti
Lære [ 'læ:rə ] mokytis
Retais atvejais raidė "æ" gali būti tariama kaip [ e ], pvz.:
Hæl [ he:l ] kulnas
Væske [ 'veskə ] skystis
Kjæledyr [ 'çe:lədy:r ] naminis gyvūnėlis, augintinis
"ø" tariama kaip vokiečių k. [ ö ], uždariau negu lietuvių k. "io" žodyje "žiogas":
Gjøre [ 'jø:rə ] daryti
Spørre [ 'spørrə ] klausti
"å" visada tariama kaip lietuvių k. [ o ]
År [ o:r ] metai
Mål [ mo:l ] tikslas, (sport.) vartai, įvartis
Også [ 'osso ] taipogi
Norvegų kalboje dažniausiai sutinkami šie dvibalsiai:
"Ai" tariama taip pat, kaip rašoma
Mai [ mai ] gegužė
Hai [ hai ] ryklys
"Ei", "eg" tariama [ æi ]
Hei [ hæi ] labas
Sei [ sæi ] Ledjūrio menkė
Seile [ 'sæilə ] plaukti, buriuoti
Regne [ 'ræinə ] lyti
Tegne [ 'tæinə ] piešti, paišyti, braižyti
"Au" tariama [ æʉ ]
Au [ æʉ ] ai, oi
Sau [ sæʉ ] avis
"øy", "øg" , tariama [ øy ]
Øy [ øy ] sala
Høy [ høy ] áukštas
Løgn [ løyn ] melas
Døgn [ døyn ] para
"D" žodžių gale dažniausiai netariama:
Bord [ bu:r ] stalas
Kveld [ kvell ] vakaras
Land [ lann ] šalis, kraštas, žemė
Alltid [ 'allti ] visada
"D" netariame ir šiuose žodžiuose:
Gjerde [ 'jæ:rə ] tvora
Fjerde [ 'fjæ:rə ] ketvirtas
Gjorde [ 'ju:rə ] darė, veikė (veiksmažodžio å gjøre― būtasis
Junginiai "ld" ir "nd" kartais tariami kaip [ ll ] ir [ nn ]
Holde [ 'hollə ] laikyti
Bonde [ 'bunnə ] ūkininkas
"G" būdvardžių, besibaigiančių priesaga "–ig" arba "–lig", gale netariama:
Viktig [ 'vikti ] svarbus
Vanskelig [ 'vanskəli ] sudėtingas
"Gj-", "hj-" Priebalsių junginius "gj" , bei "hj" tariame [ j ]
Gjøre [ 'jø:rə ] daryti, veikti
Gjedde [ 'jeddə ] lydeka
Hjelpe [ 'jelpə ] pagelbėti
"G" prieš raides "i" , "y" ir prieš dvibalsį "ei" tariame [ j ]:
Gi [ ji: ] duoti
Begynne [ bə'jynnə ] pradėti
Gyllen [ 'jyllən ] auksinis, auksaspalvis
Gyldig [ 'jyldi ] galiojantis
Geit [ jæit ] ožka
"Eg" kartais tariama [ æi ]:
Jeg [ jæi ] aš
Meg [ mæi ] mane, manęs, man, manimi
Deg [ dæi ] tave, tavęs, tau, tavimi
Seg [ sæi ] save, savęs, sau, savimi
Regn [ ræin ] lietus
Regne [ 'ræinə ] 1. lyti; 2. skaičiuoti; 3. laikyti, manyti
Negl [ næil ] nagas
Snegl [ snæil ] sraigė
"øg" kartais tariama [ øy ]:
Døgn [ døyn ] para
Løgn [ løyn ] melas
"H" prieš "v" žodžio pradžioje netariama:
Hva? [ va: ] kas, ką (apie negyvus daiktus)
Hvor? [ vurr ] kur
Hvem? [ vemm ] kas, ką (apie žmones)
Hvorfor? [ 'vurfor ] kodėl
Hvis [ viss ] jeigu
Hvilken [ 'vilkən ] kuris
Hver [ væ:r ] kiekvienas
Hval [ va:l ] banginis
Priebalsių junginius "kj", "tj" tariame kaip labai minkštą ch, pavyzdžiui, kaip žodelyje "chi chi chi" – arba kaip vokiečių kalbos žodyje "ich". Transkripcijoje šį garsą žymime simboliu [ ç ]:
Kjole [ 'çu:lə ] suknelė
Tjue [ 'çʉ:ə ] dvidešimt
Kjære [ 'çæ:rə ] brangus, mielas
Tjære [ 'çæ:rə ] derva, degutas
Taip pat tariame ir raidę "k" prieš "i", "y":
Kilo [ 'çi:lu ] kilogramas
Kino [ 'çi:nu ] kinas, kino teatras
Kina [ 'çi:na ] Kinija
Kinesisk [ çi'ne:sisk ] kiniškas
Kyst [ çyst ] krantas
Kysse [ 'çyssə ] bučiuoti
Kylling [ 'çylliŋ ] viščiukas
"-lv" tariame [ ll ] šių žodžių gale:
Halv [ hall ] pusė
Tolv [ toll ] dvylika
Selv [ sell ] pats
Sølv [ søll ] sidabras
"Rs", "sj", "skj" šiuos junginius tariame [ š ]:
Norsk [ nošk ] norvegiškas
Sjelden [ 'šeldən ] retas
Skjære [ 'šæ:rə ] pjaustyti, raikyti
Taip pat tarsime ir "sk" prieš balses "i" bei "y" ir prieš dvibalsį "øy":
Ski [ ši:] slidės
Skive [ 'ši:və ] riekė, gabalas
Sky [ šy: ] debesis
Skyte [ 'šy:tə ] šauti
Skyve [ 'šy:və ] stumti
Skøyter [ 'šøytər ] pačiūžos
"T" dviem atvejais netariama žodžio gale: žodyje "det" (tai) bei niekatrosios giminės daiktavardžių vienaskaitos žymimojoje formoje:
Det [ de: ] tai
Bordet [ 'bu:rə ] stalas
Huset [ 'hʉ:sə ] namas
Beinet [ 'bæinə ] koja, kaulas
Junginiuose "rd", "rl", "rn" ir "rt" priebalsis "r" netariamas, o tariant antrąjį priebalsį (d, l, n ar t) liežuvis užriečiamas atgal (iš čia ir pavadinimas: retro – atgal, fleksija – lenkimas), kad liežuvio galiukas liestų ne dantis, o gomurį. Transkripcijoje retrofleksiniai priebalsiai žymimi tašku po raide:
Ferdig [ 'fæḍḍi / 'fæ:ḍi ] užbaigtas, pasirengęs
Farlig [ 'fa:ḷi ] pavojingas
Barn [ ba:ṇ ] vaikas
Fort [ fuṭṭ ] greitai
Išimtis: "-rd" žodžių gale tariama ne kaip retrofleksinis "ḍ", o tik "-r" (galioja kita taisyklė – kad "-d" žodžių gale netariama):
Ord [ u:r ] žodis
Bord [ bu:r ] stalas
Jord [ ju:r ] žemė
Fjord [ fju:r ] fiordas