Įvadinė pamoka

Nemokama norvegų kalbos pamoka

Norite greitai ir linksmai išmokti norvegų kalbą? Užmirškite nuobodžius, brangiai kainuojančius kursus – mokykitės kur kas efektyviau su norvegu24.lt. Norvegų kalbos kursai sudaryti iš audio pamokų, užrašų, žodyno ir vaizdinės medžiagos.

Pradėkime nuo įvadinės nemokamos pamokos! Norsk er lett! - Norvegų kalba yra lengva!

Pastaba: įvadinė pamoka yra pavyzdinė ir visiškai nemokama, tad matysite visą jos turinį: audio bei video medžiagas, žodynėlį, taip pat galėsite pasitikrinti tarimą, peržiūrėti pamokos užrašus bei parsisiųsti audio mp3 formatu.

dictionary

Žodynas   

notes

Užrašai   

Sveiki visi, norintys paprastai ir greitai išmokti norvegų kalbą!

Mano vardas Ema. Aš esu jūsų norvegų kalbos mokytoja. Man labai malonu su jumis susipažinti! Drauge su kolega norvegu Janu išmokysiu jus gražios ir taisyklingos norvegų kalbos! Štai, smagiai nusiteikęs Janas sveikinasi su mumis norvegiškai:

• -   God dag! - Laba diena!

Mes, Ema ir Janas, jus lydėsime visur ir visuomet, kai tiktai nuspręsite skirti laiko pamokai ir nesvarbu, ar gersite kavą su ausinuku lauko kavinėje, ar sėdėsite užstrigę spūstyje pakeliui į darbą, studijas, ar bėgiosite rytais, o gal jaukiai gulėsite namie ant sofos. Su norvegu24.lt jums mokytis bus tikrai paprasta ir malonu!

Internetiniame puslapyje norvegu24.lt rasite visą jums reikiamą medžiagą: norvegų kalbos pamokėles, garso įrašus, žodyną ir pagrindines gramatikos taisykles. Esame tikri, kad norvegu24.lt pamokos jums patiks! Taip, tai yra puikus būdas išmokti norvegiškai!

Pradėkime pirmąją pamoką. Pirmiausia papasakosiu keletą svarbiausių faktų apie šalį, garsėjančią gražia gamta ‒ Norvegiją ir norvegų kalbą.

  Norge yra Šiaurės Europos šalis, vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje, joje gyvena 4,9 milijonų gyventojų. Tai ‒ konstitucinės monarchijos valstybė, todėl tiksliau būtų sakyti   Kongeriket Norge - Norvegijos karalystė

Etimologai ginčijasi, iš kur kilo pavadinimas Norge, visgi dauguma jų mano, kad jis atsirado iš Šiaurės germanų kalbų ir reiškia "šiaurės kelias".

  Norsk, norvegų kalba yra priskiriama vakarų Skandinavijos kalbų grupei, kuri yra šiaurės germanų kalbų šeimos atšaka. Skamba sudėtingai? :) Tai reiškia, kad, jei mokėtės, pavyzdžiui vokiečių kalbos, mokytis norvegų bus dar paprasčiau.

Norvegijoje yra dvi oficialios norvegų kalbos rašytinės formos: Bokmål (tariama [ ' bu: k mo: l ]) ir Nynorsk (tarimas – [ ' ny: no š k ]).

Puiku tai, kad išmokus vieną iš šių variantų, gana nesunkiai galima suprasti ir kitą, visgi skirtumų tarp jų yra. Mūsų norvegu24.lt medžiagoje mokinsimės bukmolo, nes Norvegijoje jis žymiai populiaresnis, juo rengiami žodynai, vadovėliai, kitos mokymo priemonės. Na, ir dar vienas įdomus faktas apie norvegų kalbą: norvegai kalba daugybe dialektų ir, skirtingai nuo mūsų lietuvių, labai tuo didžiuojasi!

Šiandien susipažinsime su pagrindinėmis pasisveikinimo - susipažinimo frazėmis. Kai mokysimės naujų žodžių, frazių, beveik visuomet prašysiu Jano mums juos ištarti norvegiškai. Jūs tuomet keletą ar daugiau kartų pakartokite.

Prieš pradėdama jus mokyti šios kalbos, atskleisiu vieną paslaptį: norvegų kalboje, kad ji mums, užsieniečiams, šnekant, deramai skambėtų, labai svarbi sakinio ar frazės melodija. O melodijai labai svarbu, kur dedame kirtį, kitaip tariant, kur mūsų balsas kyla ir krenta, kai tariame frazę ar sakinį. Klausiate, kas tai yra? Jei turėjote galimybę girdėti kalbant norvegą, turbūt pastebėjote, kad kalbėdami jie lyg dainuoja.

Humor er en mulighet hos mennesker, objekter eller situasjoner til å vekke en følelse av morskap, underholdning, moro og latter hos andre mennesker.

Taigi, mes mokomės sveikintis norvegiškai. O tai - paprasta:

• - Hei, Jan! - Labas, Janai!

Garsą h tarkite minkštai.

  Hei! Halo!

Labas!

Žodeliais hei ir halo pasisveikinsite su artimais draugais ir gerais pažįstamais. Jie verčiami kaip labas/ sveikas/ sveika / sveiki. Labai paprasta ir universalu!

Na, o dabar išmokime šiuos kiek oficialesnius pasisveikinimus, kuriuos galėsime vartoti tiek sveikindamiesi su artimaisiais, tiek ir darbe, gatvėje, parduotuvėje. Kartodami paskui mane ir Janą stenkitės atkartoti ir sakinio melodiją.

Labas rytas! -   God morgen! - [ 'gu: 'mo:əṇ ]

Laba diena! -   God dag! - [ 'gu: 'da:(g) ]

Labas vakaras! -   God kveld! - [ 'gu: 'kvell ]

Labos nakties! -   God natt! - [ 'gu: 'natt ]

Jei nepažįstame žmogaus, tuomet, pasisveikinę, klausime taip: Hva heter du? [ va: 'he:tə ḍʉ ] Jums skamba kiek neįprastai, tiesa? Atsipalaiduokite, neskubėkite, ir dar kartą lėtai pabandykime drauge:

  Hva heter du?

Kuo tu vardu?

R tarkime labai minkštai.

Kai mūsų paklausia vardo, atsakome taip:

Jeg heter Ema. - Mano vardas Ema (pažodžiui - Aš vadinuosi Ema)

Na, kaip jums sekasi? Sakote, reikia truputį liežuvį palaužyti? Kalbant norvegiškai, labiau atpalaiduokite liežuvį ir viskas eis kaip sviestu patepta. Sutarėme?

Šaunu, važiuojam toliau. Jau išmokome pasisveikinti, prisistatyti ir paklausti vardo. Toliau teirausimės, kaip pašnekovui sekasi. Norvegai - žmonės mandagūs ir dažnai neapsiriboja vien pasisveikinimu, dažniausiai pasiteirauja, kaip sekasi net ir prasilenkdami gatvėje. Tai galime padaryti net keliais būdais:

  Hvordan går det?

Kaip sekasi?

  Hvordan har du det?

Kaip sekasi?

  Hvordan står det til?

Kaip sekasi?

O kaip gi atsakyti, kai mūsų klausia, kaip sekasi? Nori nenori teks pasisemti norvegų optimizmo ir sakyti, kad sekasi išties gerai! Atsakysime taip:

  Takk, bare bra.

Ačiū, viskas gerai.

  Takk

ačiū

  Bare

tik

  Bra

gerai

  Det går bra, takk.

Sekasi gerai, ačiū.

  Ikke så verst.

Neblogai.

O dabar pradėkime nuo pradžių:

• - Labas, Janai. Hei, Jan.
• - Hei, Ema. Halo, Ema.
• -   Og hvordan har du det? - O kaip sekasi tau?

  Og

ir

Stenkimės garso "g" netarti grubiai lietuviškai, sušvelninkime:   Og.

  Og hvordan har du det? Arba   Og hvordan går det med deg?

• - Labas, Janai. Hei, Jan.
• - Hei, Ema. Halo, Ema.
• - Kaip tau sekasi? Hvordan går det?
• - Takk, det går bra.
• - O kaip sekasi tau? Og hvordan har du det?
• - Takk, veldig bra.

  Veldig bra

labai gerai

Na štai, šnektelėjome ir atsisveikinkime:

  Ha det!

Viso! arba iki!

  Vi sees!

Susimatysime!

  Vi høres!

Susiklausysime!

  På gjensyn!

Iki pasimatymo!

Ši frazė naudojama oficialesnėje aplinkoje, tarkime, kai banke susitinkame nemėgstamą kaimynę iš gretimos laiptinės.

  God natt!

Labanaktis! arba Geros nakties!

Kartokime drauge su Janu:

Ha det bra. Ha det. Vi sees. På gjensyn, Ema. Ha det bra. God natt, Ema. God natt.

Sveikinu! Jūs jau mokate pasisveikinti, paklausti kaip laikosi jūsų pašnekovas ir atsisveikinti! Laikas prabėgo nepastebimai ir Jūs tiek daug išmokote! Veldig bra! Labai gerai! Dar Jūs galėčiau pagirti taip:

  Fint!

Gerai!

---

Dabar kibkime į norvegų kalbos abėcėlę. Joje kiek mažiau raidžių nei mūsiškėje ‒ 29 raidės. Norvegų kalbos abėcėlė skiriasi nuo mums įprastos lotyniškos paskutinėmis trimis raidėmis æ, ø, å. Raides c, q, w, x, z sutiksime tik tarptautiniuose, ne norvegiškos kilmės žodžiuose.

Norvegų kalbos abėcėlė - Det norske alfabetet

Man, kaip mokytojai, teks Jums pabrėžti, kad abėcėlę norit nenorit teks išmokti mintinai. Tai nesunku! Pabandykite mokytis raides dainuodami, skaičiuodami sulig kiekviena ja sąvaržėles ar saldainius ant savo stalo, šaligatvio plyteles, bevaikščiodami vakare gryname ore - stenkitės tai atlikti Jums maloniu būdu. Raidžių pavadinimų išties prireiks, juk prisistatydami pasakysite savo vardą ir pavardę, kuri svetimšaliui greičiausiai bus negirdėta, todėl ją gali tekti pasakyti paraidžiui.

Taigi, jei Jūsų paklaus, koks Jūsų vardas, ar atsimenate, kaip to paklausti? Hva heter du? "r" tarkite minkštai. Jūs atsakysite, tarkim, jeg heter Ema. Jeg heter (pasakykite savo vardą). Norvegas, greičiausiai nesupras ir paprašys Jūsų pasakyti paraidžiui, štai taip:

  Kan du stave det? - Ar galite pasakyti paraidžiui?

Taigi, pasiruoškime prisistatyti ir pasakyti paraidžiui savo vardus. Jeg heter E M A.

Pavargome, tiesa? Antrojoje mūsų pamokoje ir toliau mokysimės gražios, taisyklingos norvegų kalbos, o iki jos išmokime vieną trumpą, bet labai svarbią sakinių sudarymo taisyklę. Pasiruošę?

Norvegų kalboje žodžių tvarka yra labai griežta. Lietuviškai galime žodžius mėtyti iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui, galime sakyti: aš mokausi norvegų.

Jeg studerer norsk - Aš mokausi norvegų

Galime lietuviškai pasakyti ir taip: norvegų aš mokausi. O norvegiškai taip nepasakysite. Norvegų kalboje veiksmažodis, tai yra žodis, kuriuo pasakome, ką darome, visuomet yra antroje vietoje: aš mokausi norvegų. Gerai išmokite šį sakinį, juk juo galėsite visiems girtis, kad pradėjote mokytis norvegų kalbos su norvegu24.lt!

Šiandieną, labai gaila, jau turime atsisveikinti. Ar atsimenate, kaip atsisveikiname norvegiškai?

• - Ha det bra!
• - Iki kito karto! Mes nekantraujame su jumis susitikti! "Susiklausysime!"

---

Papildoma medžiaga

Dabar mes pakalbėsime apie kiekvieną balsį atskirai. Gerai įsiklausykite į patarimus, kaip juos tarti ir nesigėdinkite pasipraktikuoti priešais veidrodį. Nepasiduokite, jei kuris nors ne iškart išeis, tai – visiškai normalu pradėjus mokytis naujos kalbos, klausykite ir kartokite, kartokite ir dar kartą kartokite :)

Balsis a tariamas panašiai kaip lietuvių k. a, kuris gali būti ilgas, panašiai kaip sakome "batas":

  Far

tėvas

arba trumpas, panašiai kaip "kasti":

  Arm

ranka

---

Balsis e kirčiuotoje pozicijoje tariamas panašiai kaip lietuvių ė, arba ie. Šis garsas kiek ypatingas, bet Jūs gerai įsiklausykite ir pakartokite.

  Lese

skaityti

  Reparere

taisyti

  Hete

vadintis

  TV

televizorius

Prieš raidę r šį balsį tarsime atviriau negu lietuvišką e.

  Er

esu

  Her

čia

  Verre

blogiau

Dažniausiai nekirčiuotame skiemenyje tariame panašiai kaip e žodyje "vakare":

  Hete

vadintis

  Hilsen

sveikinimas

Arba panašiai kaip lietuvišką, paprastą e, tik kiek atviriau, panašiai kaip sakome "bet".

  Lett

legvas, lengva

Norsk er lett!

Norvegų kalba yra lengva!

---

I tariama kaip lietuviškas y žodyje "pagalys".

  Like

mėgti

Kaip i trumpoji žodyje "lis".

  Ting

daiktas

---

Tariame kaip ilgą ū žodyje "rūta".

  Koselig

jauku

  Rose

rožė

Kartais tariame panašiai kaip trumpąją u lietuviškame žodyje "pupa".

  Fort

greitai

  Rom

kambarys

Dar galime tarti kaip o lietuviškame žodyje "toks".

  Sommer

vasara

  Oss

mums, mus

---

Šis balsis gali būti tariamas kaip ilgas iū, labai mažai praveriant burna. Pabandykite atsistoję prieš veidrodį. Kartoju: sakome kaip i ir ū, iū ir truputį praveriame burną. Sakant ilgą ū lietuviškai norisi drąsiai išpūsti lūpas, tačiau čia turime lūpas vos praverti.

  Hus

namas

  Tur

kelionė

Kitas tarimo būdas: kaip trumpas iu, vėlgi mažai praveriant burną.

  Munn

burna

  Sulten

alkanas, alkana

Dar u galime tarti panašiai kaip lietuvišką u žodyje "pupa".

  Dum

kvailas, kvaila

  Tung

sunkus, sunki

---

Ypatingą dėmesį skirkime balsiui y. Jis primena lietuvišką ilgąją y, tačiau ją tarsime neįprastai. Atsistokite prieš veidrodį, sudėkite lūpas taip lyg tartumėte garsą u, bet tarkite y. Atkiškite lūpas į priekį.

Jis garsas gali būti tariamas kaip ilgas iū/y:

  By

miestas

  Dyr

gyvūnas

Arba kaip trumpas iu/y, atkišus lūpas į priekį:

  Kryss

sankryža

  Tysk

vokiškas, vokiečių kalba, vokietis, vokietė

---

Æ tariama atviriau negu lietuvių kalbos e ar ia, panašiai kaip anglų kalbos žodyje "bag". Taigi, šis ia gali būti ilgas, atviras, žiokitės drąsiai jį tardami.

  Lærer

mokytoja

Jeg er norsk lærer.

Aš esu norvegų mokytoja.

  Jeg er

aš esu

Jeg er norsk

aš esu norvegų kalbos

Norvegų kalboje šis balsis gali būti ir trumpas.

  Færre

mažiau

---

Ø tariama šiek tiek uždariau negu balsių i ir o junginys žodyje "žiogas".

  Gjøre

daryti

  Kjøre

važiuoti

  Spørre

užduoti klausimą

---

Å tariama dvejais būdais. Kaip ilgas lietuvių o, panašiai kaip "brolis".

  År

metai

Arba šiek tiek trumpiau nei o žodyje "toks".

  Hånd

ranka

  Åtte

aštuoni

Na štai, abėcėlę, balsių tarimą įveikėme! Veldig bra! Labai gerai!

---

Specifinių priebalsių tarimo atvejai

Jei turime dviejų priebalsių junginį kj ir tj, jį tarsime labai minkštai, panašiai kaip lietuviškai kikendami chi chi chi arba vokiškai sakydami ich: tai turėtų skambėti kaip kažkas tarp š ir ch.

  Kjole

suknelė

  Kjære

brangus, mielas

  Tjue

dvidešimt

Taip pat tarsime ir raidę k prieš i ir y.

  Kysse

bučiuoti

  Kino

kinas, kino teatras

comments

Atsiliepimai