Kaip išmokti norvegų kalbą „draugišku“ smegenims būdu?

mokytis norvegų

Mokykis „draugišku“ smegenims būdu


Kalbos mokymasis. Su kuo tau tai asocijuojasi? Praleisti valandų valandas kalant naują žodyną, kurio vis tiek niekaip negali įsiminti? Nuobodus gramatikos analizavimas, kuris baigiasi susierzinimu? Jei taip, tai Jūs iš ties taip ir nežinote ką reiškia mokytis naujos kalbos. Tai daug daugiau nei įkyrus mokymasis atmintinai. Mokydamasis naujos kalbos tu pradedi savo kelionę į visiškai naują pasaulį. Kodėl?


Kelionė į kitą pasaulį


Kalba simbolizuoja kultūrą, kitokį mastymą. Mastymą, kuris dažniausiai yra kelių šimtų metų senumo. Pavyzdžiui: kinų simbolis, reiškiantis namą, susideda iš simbolio „stogas“ ir simbolio „kiaulė", kuris yra po stogu. Kaip tai? Taip yra todėl, kad senovės kinai gyveno kartu po vienu stogu su prijaukintais gyvūnais.


Dauguma mokyklų nėra „draugiškos“ smegenims


Deja kalba mokyklose yra dėstoma kaip istorinės datos. Žodžiai yra mokomi atskirai, mintinai be jokio konkteksto.

Tai ne tik nuobodu, bet ir neefektyvu, kadangi mūsų smegenys mokosi kalbos visiškai kitu būdu. Todėl vokiečių psichologė ir vadybos mokymų trenerė Vera. F. Birkenbihl tokį mokymosi būdą vadina „nedraugišku“ smegenims.


Birkenbihl metodas


Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje vokiečių psichologė ir vadybos mokymų trenerė Vera F. Birkenbihl išgarsėjo savarankiškai sukurtu kalbų mokymosi metodu, kuris pavadintas „Birkenbihl metodu“ arba ,,Kalbos atkodavimu metodu“. Šis metodas radikaliai skiriasi nuo klasikinio mokymosi modelio mokyklose. Birkenbihl metodas pažada, kad nereikės nė minutės praleisti mokantis žodyno ar gramatikos mintinai. Tai kaip šis medotas veikia ir kodėl jis laikomas „draugišku“ smegenims?


Norite išmokti norvegų kalbą?



Dvidešimt keturias valandas per parą norvegų kalbos kursai jūsų paslaugoms!


Žingnis po žingsnio kaip mokytis „draugišku“ smegenims būdu


Birkenbihl metodas gali būti suskirsytas į keturis žingsnius. Rekomenduojame investuoti daugiau laiko į pirmuosius žingsnius, kad mokymasis būtų efektyvesnis. Kuo daugiau laiko skirsite pirmiesiems žingniams, tuo greičiau mokysitės vėliau.


1. Pažodinis vertimas


Pirmasis žingsnis atima daugiausiai laiko, bet yra pats įdomiausias iš visų. Šiame žingsnyje Jūs verčiate užsienio kalbos tekstą žodis po žodžio į savo gimtąją kalbą. Naudokitės žodynu, kuris yra su veiksmažodžių vertimų sąrašu, o dar geriau jei yra ir žodžio tarimas.

Užrašykite pažodinį vertimą virš nežinomo teksto. Vertimą galite užrašyti kitos spalvos markeriu, kad būtų efektyviau. Pavyzdžiui: Jei norime norvegiškai pasakyti „Jums skambina“ sakome “Du har fått en telefon”, kas pažodžiui reiškia „jūs turite telefoną“. O tai skamba visiškai nelogiškai? Būtent!

Norvegų kalba tai kita kalba, į kurios pasaulį tu patenki. Logiška, kad pažodinis vertimas nevisada turi prasmę tavo gimtojoje kalboje. Be to, kuo pažodinis vertimas atrodo juokingiau tuo geriau. Mosklininkai įrodė, kad faktai, kuriuos mokomės su teigiamomis emocijomis įsimena daug lengviau.


2. Aktyvus klausymasis


Dabar, kai jau išsivertėte užsienio kalbos tekstą pažodžiui, Jums reikia šio teksto audio įrašo. Skaitykite pažodinį vertimą tuo pačiu metu, kol klausotės įrašyto užsienio kalbos teksto.

Pavyzdžiui, kai skaitovas perskaito žodį „hang on“, Jūs skaitote „pakabėkite“. Kodėl? Tuo metu, kai Jūs skaitote vertimą, kuris Jums yra suprantamas ir klausotės nežinomo žodžio, Jūsų smegenys sujungia gimtosios kalbos žodį su nežinomo žodžio garsu.

Tokiu būdu mes mokomės naujos kalbos gramatikos automatiškai. Skirkite daug laiko šiam žingsniui. Klausykitės audio tol, kol galėsite jį suprasti be išversto teksto.


3. Pasyvus klausymasis


Dabar prasideda atpalaiduojanti dalis. Trečiasis žingsnis yra klausytis audio įrašo, ta kalba, kurią norite išmokti. Bet vietoj to, kad aktyviai jos klausytis, reikia daryti viską, bet tik nesiklausyti. Tai turi būti foninis garsas. Kol įrašas groja, skaitykite knygą, tvarkykitės namus ar žiūrėkite televizorių.

Dabar turbūt stebitės, kur visa to prasmė? Trečiasis žingsnis naudoja mūsų pasamonę mokymuisi. Kol Jūs beveik negirdite įrašo grojančio fone, Jūsų pasamonė viską sugeria. Jūs nesamoningai mokotės naujos kalbos melodijos ir rimto.

Geriausias trečio žingsnio privalumas tas, kad Jūs visiškai nesugaišite laiko, nes tuo metu darysite visai ką kitą. Nepergyvenkite jei pradžioje klausysitės audio įrašo, po kurio laiko jis virs foniniu garsu.


4. Tolesnis mokymasis


Prie ketvirto žingsnio reiktų pereiti tik tuomet, kai jau pakankamai skyrėte laiko pirmiesiems žingsniams. Dabar jau galite pradėti aktyviai vartoti kalbą.

Ar pastebėjote, kad mokykloje viskas yra atvirkščiai? Mokykloje mokiniai dažnai turi ištarti naujus žodžius garsiai, kurių niekada nėra girdėję. Tai „nedraugiška“ smegenims.

Jeigu pagalvosime, kaip mažas vaikas mokosi kalbos, pastebėsime, kad primiausia jis visiškai ja nekalba, bet stebi ir klausosi. Jis mokosi imituoti. Buvo nustatyta, kad pirmas pojūtis, kurį žmogus panaudoja yra klausymas.

Jau mamos įsčiose pradedame klausytis savo gimtosios kalbos, o tai reiškia, kad apie du metus mes tik klausomės, kol iš tiesų pradedame ja kalbėti patys.

Žinoma Jums nereikės tiek ilgai laukti, kad pradėti kalbėti kalba, kurią norite išmokti, bet reikia skirti pakankamai laiko pirmiesiems žingniams.

Bet svarbiausia dalis: PRADĖK DABAR!

Norite išmokti NORVEGŲ kalbą?